Galerija

 

Vilniaus Geležinkelio stoties rajono sutvarkymas

Projekto dalyviai

Paulius Kijauskas, Marius Kanevičius ir

Giedrius Špogis

Projekto stadija

Konkursinis projektas

Projekto tipas

Urbanistinis išplanavimas, transportas

Grupės

13 Kūrybinė grupe

Projekto vadovai

Paulius Kijauskas

Keliant geležinkelių transporto kokybę keleivių vežimo srityje atsirado būtinybė pertvarkyti ir šią miesto dalį. Atsiradus potencialiai galimybei, kad į Vilnių iš vakarų valstybių atvažiuos greitieji keleiviniai traukiniai, keičiasi prioritetai, kad atvykstantys traukiniais pamatytų gražesnę įžangą į miestą – sukurti patrauklius „miesto vartus”, arba gražesnę miesto „vizitinę kortelę”. Šiuo metu nuo Kauno krypties atvykstantieji stebi ganėtinai nepatrauklius prekių stoties vaizdus. Nagrinėjant prekių stoties aplinką, pastebėta ir surūdijusių (nenaudojamų?) bėgių grupes, metalo laužo surinkimo punktą, daugelyje kelių nepajudinamai stovi seni traukiniai. Natūraliai kyla mintis, kad tokioje artimoje miesto centrui vietoje, kur tokios brangios žemės, galėtų atsirasti aukštesnio prestižo rajonas. Pardavus žemes, už gautas lėšas, AB „Lietuvos geležinkeliai” užmiestyje pasistatytų labai modernų prekių krovos – logistikos – prekinių vagonų manevravimo centrą. Be to kuriami nauji logistikos centrai, pvz. planuojamajame Lentvario logistikos centre didelis dėmesys skiriamas ir geležinkelio kroviniams.

Iš tiesų, jei geležinkelio plėtra pasiektų norimą rezultatą, daugiau žmonių važiuotų traukiniais, kas būtų ir pigiau, ir greičiau, kelionė taptų saugesnė, o keleivis – ne toks pavargęs, kaip keliaudamas vairuojant mašina. Galbūt geležinkelio spec. vagonu galėtų būti vežamas ir keleivio automobilis? Bet tam reikia paruošti visą infrastruktūrą, patogų aptarnavimą tiek įsėdant į vagoną, tiek priimant saugoti (ar vežti ant platformos) vykstančiojo mašiną. Be abejo, keleivis, sėdėdamas šiuolaikiniame komfortiškame traukinyje, turėtų nematyti geležinkelio „virtuvės”. Geležinkelio stoties funkcija atrodytų paprasta – persodinti keleivį iš miesto transporto į geležinkelio, bet ši funkcija neveikia dėl miesto transporto infrastruktūros, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelių, nebuvimo, dėl neuždengtų peronų prastos būklės.

Konkursinio pasiūlymo esmė ir yra pakelti geležinkelio rajono įvaizdį:

1. Platinama Geležinkelio gatvė, kaip pietinis senamiesčio apvažiavimas. Gatvė platinama į geležinkelio pylimo pusę. Keičiama gatvės altitudė, mažinama įkalnė, dėl to gatvė patenka į žemesnį lygį nei stoties aikštė. Pėsčiųjų šaligatvis įrengiamas terasoje aukščiau gatvės važiuojamosios dalies, ten perkeliama ir saugotina ketaus lietinė tvorelė.

2. Įrengiama estakada užvažiavimui ant peronų perdengimų nuo Gintaro viešbučio (dabar - Hotel Panorama) pusės. Estakada praeina virš geležinkelio gatvės. Trumpinami geležinkelio aklakeliai ir bagažinės stoginė. Perspektyvoje spręstinas bagažinės likimas, šiuo metu į Geležinkelio g. Nr. 16 kiemą važiuoja ir sunkusis transportas, keliantis pavojų pėsčiųjų srautams, einantiems prie geležinkelio stoties keleivių rūmų.

3. Dabartinė stoties aikštė transportui siaurinama, čia paliekamas tik sustojimas miesto maršrutiniam transportui. Išvystomi pėsčiųjų ryšiai.

4. Vilniaus geležinkelio stotis, kaip istorinė, paliekama esamam tūryje. Centrinėje dalyje įrengiamas nebaigtas rekonstruoti antras aukštas, iš kurio centrinėje pastato ašyje įrengiama galerija, įsitalpinanti perdangos konstrukcijoje, po projektuojamomis automobilių aikštelėmis. Į antrą aukštą iš pagrindinio vestibiulio įrengiami eskalatoriai ir (arba) panoraminiai liftai.

5. Ant arkinės konstrukcijos įrengiama peronų perdanga, kurios viršuje - automobilių parkavimas - 589vnt (su pratęsimu - 1033vnt.). Perdangos konstrukcija - erdvinė santvara, viršaus altitudė - +10.5 nuo perono, apačios - +7.50. Konstrukcijos aukštyje įrengiamos inžinierinės komunikacijos - lietaus nuvedimas, dūmų pašalinimas. Perdangos plotas - 25860m². Tame tarpe ant perdangos statomas 3675m² komercinis pastatas, kuriame taip pat įsikurtų keleivių aptarnavimo tarnybos (kasos, informacija). Įrengiamas tiesioginis ryšys su kiekvienu peronu - laiptais, eskalatoriais ir liftais.

6. Peronų perdangos pratęsimas, plotas - 24245m², automobilių parkavimo - 444vnt. Ant perdangos įrengiamos kavinės, restorano patalpos su vaizdu į atvažiuojančius traukinius. Lenkta forma sudarytų vartų - įvažiavimo į Vilnių - įspūdį.

7. Renovuojamas pašto pastatas. Saugoma vertinga ikikarinė gelžbetonio karkasinė konstrukcija, pokario fasadai eliminuojami, įrengiami šiuolaikiniai, atitinkantys seną, bet modernią pastato konstrukciją.

Įrengiama aukštuminė pastato dalis, reikalinga urbanistiniam aikštės erdvės uždarymui ir pietinio senamiesčio aplinkkelio perspektyvos uždarymui. Nors rajone reglamentuojamas aukštingumas, išimties tvarka, būtent prie centrinės stoties, yra tikslinga pastatyti vieną vertikalę. Nuo VII dešimtmečio Lietuvos architektūros profesoriai ne kartą siūlė statyti stoties aikštėje bokštą, tada, gal dėl lėšų stygiaus, projektai liko neįgyvendinti. Siluetinėje miesto panoramoje bokštas, parodantis stoties vietą, būtų veiksmingas svarbios miestui vietos fiksavimas.

Rekonstruojamo pastato statybinis tūris – 46703m³, užstatymo plotas 3500m², bendrasis plotas – 9000m². Antstato statybinis tūris – 10926m³, stogo altitudė – 55m (16 aukštų), bendrasis plotas – 3300m².

8. Sutvarkoma šiuo metu urbanistiškai netvarkinga vieta tarp pašto pastato ir dyzelinių traukinių depo. 4 a užstatymas sujungiamas su pašto pastatu ir integruojamas su peronų perdangos tęsiniu, pastato tūrio ribose galima papildoma estakada į perdangą. Pastatui tiktų automobilių nuomos biuro paskirtis. Pastato statybinis tūris – 93735m³, bendrasis plotas – 23000m².

9. Pagrindinė pietinio senamiesčio aplinkkelio tąsa geležinkelio bėgių lygyje pravedama po esamu Dariaus ir Girėno gatvės viaduku. Griaunami 2 esami statiniai.

10. Įrengus perdangą virš peronų, nukreipus per ją automobilių srautą, atsiranda galimybė renovuot Dariaus ir Girėno tiltą. Sankirtoje su Pelesos g. Įrengiamas 2 aukštų transporto mazgas, leidžiantis be šviesoforo iš Pelesos gatvės išvažiuoti į oro uosto traktą.

11. Esamas saugotinas lokomotyvų depas renovuojamas. Siūloma pastatą ir visą kvartalą pritaikyti technikos (geležinkelių ir ne tik) muziejaus parkui. Vizualinis ryšys su geležinkelio linija ir greitkeliu. Kvartale prie Panerių gatvės griaunami pastatai, patenkantys į raudonąją liniją. Platinamos Švitrigailos ir Panerių gatvės kvartalo zonoje. Išsaugomi medžiai, įrengiant skverą prie muziejaus lauko ekspozicijos.

13. Formuojamas komercinės paskirties užstatymas, vyraujantis užstatymas - 12m nuo pasažo, akcentiniai statiniai - 45m nuo pasažo.

Pasiūlymo idėja – sukurti tylų ir uždarą, stipriai apželdintą kvartalą, tokioje aktyvioje ir triukšmingoje vietoje, kaip geležinkelis ir dviejų miesto greitkelių sandūra. Pasiūlymo ašis – antžeminis tunelis, kuriuo pravedamas geležinkelis ir pietinio senamiesčio apvažiavimo greitkelis. Akcentas – apželdintas skveras lygyje virš tunelio, iš čia pasažais būtų susisiekiama su prabangesnio lygio biurais ir kitomis komercinėmis patalpomis. Skirtingi lygiai ir terasos sukurtų rajonui išskirtinį, kartu uždaro, apsaugoto nuo taršos, kartu – patogioje susisiekimui vietoje rajoną.

Tunelio plotas – 47210 m², tunelio statybinis tūris – 566 tūkst. m³, mažaaukščio užstatymo tūris – 1317 tūkst. m³, užstatymo plotas – triaukštės dalies (tunelio aukščio) – 62027m², penkiaaukštės dalies – 49800m². Daugiaaukščių dalių tūris – 186760m³. Viso bendrojo ploto – 470 tūkst. m²

14. Palei Panerių gatvę formuojamas perimetrinis 15m aukščio komercinės paskirties užstatymas. Galimas vidinis kvartalo užstatymas - 8m, kiemuose ir zonoje prie terasos reglamentuojami privalomi želdynai. Perimetro uždarymo pabaigą reiktų traktuoti ekraninį tūrį, dengiantį Pietinį miesto greitkelį. Šio užstatymo tūris – 632 tūkst. m³, bendras plotas – 211 tūkst. m².

15. Sutvarkoma Prūsų gatvė, pratęsiant iki pietinio miesto greitkelio. Šioje zonoje išsaugojama geležinkelių tarnyba „pagalbinis traukinys”, kaip specialių geležinkelio riedmenų bazė.

16. Komercinės paskirties kvartalas, vyraujantis užstatymas - 12m, akcentinis - 45m. Naikinama geležinkelio bėgio atkarpa, per viaduką vedanti į Burbiškių g. vieną objektą. Palei pietinį miesto greitkelį kvartalą uždaro ekraninis užstatymas, kurio aukštis - kaip vyraujančio kvartalo užstatymo. Kvartalo statybinis tūris – 327 tūkst. m³, bendras plotas – 99 tūkst. m².

VISO 13,14,16 punktuose (preliminariai):

Statybinis tūris – 2463 tūkst. m³

Bendras plotas – 704 tūkst. m²

17. Trasa nuo stoties rūmų Pelesos gatve rekonstruojama, tvarkomi fasadai, užpildomas užstatymo ritmas.

18. Pietinio senamiesčio aplinkkelio trasa po tunelio - dvejais lygiais jungiama su projektuojamu miesto pietiniu greitkeliu.

 
Prezentacija - filmas AVI formate
Vaizdas į rekonstruojamą prekių stoties vietą
Pjūvis A-A (keleivių rūmai, išilginis pjūvis)
 
Pjūvis B-B (keleivių rūmai)
Pjūvis D-D (ties prekių stotimi)
Genplanas
 
Aikštelės virš bėgių ties keleivių rūmais
Aikštelės virš bėgių ties keleivių rūmais